Kartą Monserato Montekarlo puošnusis grafas įsigeidė gardžiai pavakarieniauti ir tai progai sukvietė daugybę svečių bei sukrovė gausingą stalą. Svečiai baliaus metu gerokai įkaušo, o ir ūžesio netrūko. Ant stalo buvo sukrauta 50 keptų viščiukų, 42 žąsys, 14 tetervinų, 77 kurapkos, 123 kiaulės, 7 jaučiai, 2 stumbrai, 44 bebrai ir dar daug visokiausių gėrybių, kad ponai galėtų patenkinti savo besotį rajumą. 

Linksmybės tikrai netrūko. Tam reikalui ant stalo atsirado 144 buteliai raudono vyno, 48 buteliai balto vyno, 88 buteliai konjako, 34 buteliai likerio, 88 buteliai romo, 125 statinės alaus, dar 526 statinės midaus ir apie 800 bačkų vandens troškuliui malšinti.

Visą tai jie suvalgė per vieną vakarą. Dar beje ant stalo buvo 101 pundas česnakų, 45 ryšuliai svogūnų galvų, 42 stiklainiai užraugtų agurkų ir per 50 dėžių raugintų kopūstų. Taip pat daug visokiausių prieskonių, žolelių, ponai užsimanė ir egzotinių vaisių bei gėrybių, kuriuos užsisakė ir atsiplukdė laivais iš Indijos, o tai yra labai juk tolima ir egzotinė šalis su daug spalvingų skonių.

Po to kilo nemažos muštynės, tačiau jos ganėtinai greitai nurimo, lygiai kaip kad ir greitai įsiplieskė ir visi vėl sėdėjo draugiški toliau, gerdami esančius gėrimus.

Be valgymų, ponus linksmino cirkininkų pasirodymai, ugnies šou ir daug visokių kitų gėrybių, kad išvertę išpampusius pilvus ponai tik būtų patenkinti. Jaunos gražios mergelės visaip juos linksmino ir kėlė ūpą, šoko pilvo šokius. Galiausiai sudribę ponai tiek prisirijo, tiek persivalgė, kad tiesiog nebeturėjo jėgų pajudėti ir visi vietoje užmigo.

Tuo tarpu šalia dvaro gyvenantys žmonės skurdo, neturėjo nė duonos sočiau pavalgyti ir sunkiai ėjo katorgą. Monserato grafas ta proga nusprendė parodyti savo dirbtiną gerumą ir padalino žmonėms kiaulės šonkaulių likučių. Įtūžę žmonės sulaužė savo grandines ir užmėtė ponus akmenimis. Miegojusius ponus išrengė, išplėšė jų turtus ir paleido juos nuogus į gatvę su skarmalais, kad jie pasijustų kaip skurdžiai. Štai kaip nutiko.